9 dalykai, kurie gali pakenkti tavo karjerai

Ir atsakingi profesionalūs žmonės daro klaidas, kurios gali sutrukdyti karjerai ar sugadinti santykius darbe.
O kaip tau sekasi išvengti didžiųjų karjeros nuodėmių? Ar visada pavyksta atlikti darbus tada, kada pažadėjai? Gal pameti perspektyvą („big picture“) arba nustoji augti ir mokytis? Bijai išeiti iš komforto zonos? O gal nuolat demonstruoji neigimas emocijas darbe?

Visoms šioms situacijoms paprastai turime plieninių argumentų – turėjau laaaabai daug darbų, visiškai neturėjau laiko, buvau pervargęs(-usi) nuo krūvio… Deja, tai neapsaugo nuo pasekmių.
Nekask duobės savo reputacijai ir karjerai – perskaityk dr. Travis Bradberry straipsnį apie 9 dalykus, kurie gali pakenkti tavo karjerai, nuspręsk, ką darysi kitaip, ir imkis pokyčių jau šiandien.

Comments

comments

Apie ežius ir lapes

IMG_3179Graikų poeto Archilocho pasakėčia pasakoja apie du veikėjus: lapę, kuri žino daug įvairių dalykų, ir ežį, kuris gerai išmano vieną sritį.

Visuomenė lapes neretai vertina nepatikliai – kaip diletantes gerai neišmanančias nei vienos srities, o švietimo sistema atkakliai augina ežius, tad plačių interesų žmonės, turintys daug pomėgių ir norintys išbandyti save įvairiose srityse, net patys nuvertina savo įvairiapusius gebėjimus ir žinias, tyliai kaltina save dėl „blaškymosi“ ir mano, kad sulauks sėkmės tik tapę ežiais, t.y. įsigilinę į vieną dalyką.

Pasauliui reikia abiejų: tiek kvalifikuotų žinių specifinėse srityse ir sukoncentruotos mąstysenos, tiek ir lankstumo, plataus daugelio sričių išmanymo ir gebėjimo rasti nestandartinius sprendimus paremtus skirtingomis patirtimis. Visgi šį kartą pasikalbėkime apie lapes, kurioms paprastai kyla daugiau klausimų susijusių su karjeros kryptimi nei tiems, kas nuo vaikystės žinojo, kuo bus užaugę.

Rašytoja Barbara Sher žmones-lapes vadina „žvalgais“ ir teigia, kad šio tipo žmonės yra genetiškai užkoduoti domėtis daugeliu dalykųRašytoja ir menininkė Emilie Wapnick savo TED kalboje vadina žmones, turinčius daug interesų, „multipotencialitais“ ir drąsina neprarasti savo identiteto kultūroje, kuri garbina vienos srities specialistus.


Bestselerio „Valgyk, melskis ir mylėk“ autorė Elizabeth Gilbert savo kalboje „Kolibrio skrydis“ prisipažįsta, kad visą gyvenimą turėjo tik vieną svajonę – tapti rašytoja ir ilgą laiką lyg mantrą kartojo, kaip svarbu atrasti savo Didžiąją Aistrą ir jai pasišvęsti. Vienos nusivylusios moters laiškas, kuriame ji rašė, kad jai nepavyksta rasti tos vienintelės veiklos, kuriai norėtų paskirti savo gyvenimą, privertė Elizabeth susmąstyti. Ji pastebėjo, kad jai artimi žmonės nėra atradę vienintelės krypties gyvenime ir jų įvairiapusės patirtys ir yra ta stiprybė, kuria Elizabeth žavisi. Supratusi, kad neblėstantis žingeidumas ir aistra gyvenimui apskritai gali tapti geresniu vedliu nei viena vienintelė aistra, plačių interesų žmones ji prilygino kolibriams, kurie skrenda nuo vieno augalo prie kito apdulkindami ištisus laukus. Anot Elizabeth šie žmonės sujungia įvairias sritis tarpusavyje, perneša idėjas ir skleidžia atvirumo kultūrą.

Jei dar neradote galutinio atsakymo į klausimą „kuo būsi užaugęs?“ ir manote, kad esate lapė/žvalgas/multipotencialitas/kolibris ar, kaip mūsuose įprasta vadinti, Barbė Devyndarbė, pasikliaukite savo žingeidumu ir drąsiai ženkite savo keliu. Net jei jis primena klaidžiausią labirintą. Kaip sako Emilie Wapnick, Jūs užkoduoti greitai perprasti naujus dalykus ir prisitaikyti prie neįprastų aplinkybių, kurti sinergiją tarp skirtingų sričių ir katalizuoti inovacijas. 

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad lapės domisi visiškai skirtingais dalykais, tai nereiškia, kad šie interesai yra padriki ir niekaip nesusiję – tereikia paieškoti juos vienijančios gijos. Steve Jobs teigė, kad „taškus galime sujungti tik pažvelgę atgal“, todėl retsykiais skirkite laiko pagalvoti apie tai, ką jums labiausiai patinka ir geriausiai sekasi daryti, ir kaip galite sujungti visas savo gyvenimo patirtis – tiek darbines, tiek tas, kurias įgijote savanoriaudami, užsiimdami mėgstama laisvalaikio veikla, būdami su šeima ir draugais – į naują jaudinančią veiklą, kuri užves jūsų variklius ir leis mėgautis turiningu ir įdomiu gyvenimu. 

***

„Svajonių dirbtuvių“ seminarai yra erdvė, sukurta pokalbiams apie tai, kaip dirbti mėgstamą darbą ir auginti savo svajones.

Comments

comments

DSC04396

Kodėl apleidžiame savo talentus?

Mūsų talentai yra tai, ką darome natūraliai, negalvodami, todėl nesąmoningai šia veikla siekiame užsiimti kuo daugiau: vieni “kaifuoja“ kurdami naujas idėjas ar dirbdami su komanda, kiti – kai gauna progą pasiderėti, sukurti naują sistemą ar sutvarkyti neefektyvius procesus.

Deja, neretai manome, kad tai, ką galime atlikti be pastangų, yra nereikšminga. Nuo vaikystės gauname pylos už savo stiprybes, kai jos ima lietis per kraštus, tad nenuostabu, jog ilgainiui imame jas matyti kaip trūkumus. Taip “komunikabilus” tampa “plepiu”, “kūrybingas” – “kosmonautu”, “analizuojantis” – “neryžtingu” ir t.t. Nuvertinę savo stiprybes siekiame tobulinti silpnąsias puses, pvz., intravertai mano, kad turi mokytis viešojo kalbėjimo, o ekstravertai svajoja būti labiau organizuoti ir sistemiški.

Taip elgtis yra labai pavojinga – susitelkę į silpnybių tobulinimą turime įdėti daugiau pastangų, kad pasiektume gerų rezultatų, o lygindami save su tais, kuriems šie talentai įgimti, jaučiamės įsitempę, nusivylę, krenta ne tik mūsų pačių pasitikėjimas savimi, o ir aplinkinių pasitikėjimas mumis.

Norite patirti daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo darbe? Pamilkite ir puoselėkite savo talentus! Užduokite sau šiuos klausimus:

– Kas man iš prigimties puikiai sekasi? Ką darau lengvai, negalvodamas, be ypatingo pasirengimo?
– Ko paprastai manęs prašo kiti žmonės? Dėl ko sulaukiu daugiausiai teigiamų įvertinimų?
– Ar būtent šiuos dalykus darau didžiąją dalį savo darbo dienos? Ką galiu pakeisti, kad nuo šiol ir visada siekdamas tikslų kuo daugiau pritaikyčiau savo talentus?

***

Nori kasdien mėgautis darbu ir kurti didelę vertę sau ir organizacijai? Ateik į „Svajonių dirbtuvių“ seminarų ciklą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje, atrask savo asmenines stiprybes ir panaudok jas kurdamas savo profesinę sėkmę.

 

Comments

comments

lina daniene

Darbas darbui nelygu

Sakoma, sėkmė pasiekiama sunkiu darbu. Ir visgi – visos silkės – žuvys, bet ne visos žuvys – silkės, tad verta atskirti dvi sunkaus darbo rūšis:

  • kai dirbame daug, nes darome tai, kas mums nepatinka, ar tai, kas mums iš prigimties prasčiau sekasi, nemokame pasakyti „ne“ ar paprašyti pagalbos ir per daug pasitikime savo stipria valia;
  • kai dirbame daug, nes mėgaujamės savo veikla, todėl neskaičiuojame darbo valandų, esame motyvuoti pasiekti užsibrėžtų tikslų, siekiame išplėsti savo galimybių ribas ir įgyti naųjų įgūdžių.

Pirmu atveju važiuojame su „pakeltu rankiniu stabdžiu“ ir atsisukę atgal suprantame, kad nuvažiavome daug mažiau, nei tikėjomės. Antruoju – galime per dieną be vargo nulėkti šimtus kilometrų, o pavargę greitai atsigauname. Tad ką gali padaryti jau šiandien, kad galėtum važiuoti toliau ir greičiau?

Pasitelk šiuos žingsnius:

  • Ar žinai KODĖL darai tai, ką darai? Pabandyk atsakyti sau į tris klausimus: Ko išmoksi (pvz., derėtis, kurti sistemas, viešai kalbėti)? Ką sukursi ar įgysi (pvz., naudingų pažinčių tinklą, eksperto reputaciją ar specialisto sertifikatą)? Kokių trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių rezultatų pasieksi?
  • Pagalvok, kas tau natūraliai gerai sekasi ir kaip gali šiuos talentus dažniau pritaikyti darbe.
  • Atrask, kas tau patinka ir kaip gali šiuos interesus ir aistras dažniau pritaikyti savo veikloje.
  • Naujų dalykų ir įgūdžių greičiau įgysi susiedamas juos su savo talentais ir aistromis (pvz., jei mėgsti bendrauti, mokykis dalykų, kurie tau leis daugiau laiko praleisti su žmonėmis; jei mėgsti dirbti su informacija ir duomenimis, skirk laiko perprasti ar sukurti efektyvią sistemą).
  • Kuo greičiau įtrauk šiuos naujus dalykus į savo įprastą dienotvarkę ir numatyk konkretų laiką kada juos darysi. Tinkamas laikas niekada neateis savaime, jį turi paskirti atsisakydamas daryti kažką kita.
  • Greiti malonumai ar bausmė mus motyvuoja labiau nei tolimi tikslai, tad sugalvok kaip save pamaloninsi už gerą elgesį ar bausi už blogą :)
  • Tausok save, išsimiegok, sportuok, gerai maitinkis, nes pailsėjęs darbus nuveiksi kelis kartus greičiau nei pavargęs.

Comments

comments

DSC04177-1024x575

Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis?

Žaliausia mokykla pasaulyje – taip vadinama Indonezijos Balio saloje įsikūrusi Green School mokykla. Prieš septynerius metus įsteigtoje bendruomenėje šiandien mokosi beveik 400 vaikų iš viso pasaulio, atrasdami holistinio mokymo idėją, spręsdami gamtos apsaugos problemas ir mokydamiesi jau šiandien aktyviai veikti bendruomenėje. Ateities mokykla ar utopinis projektas? Apie tai smagiai pasikalbėjome su Daina Habdankaite iš doxa.lt.

Skaitykite visą interviu čia: http://doxa.lt/zaliausia-mokykla-pasaulyje-utopija-ar-ugdymo-ateitis/

Comments

comments

Šunų gabenimas tapo pelningu tarptautiniu verslu

FullSizeRender„Mano tėvas labai supyko, kai ėmiausi šio verslo. Jis priekaištavo man, kad išlaikė mane, kol studijavau inžineriją ne tam, kad skraidinčiau šunis po visą pasaulį,“ – pasakoja lėktuve sutiktas 40-metis verslininkas iš Venesuelos, Karlosas. Skrendame iš Vilniaus į Maskvą, iš ten Karlosas skris į Madridą, po to į Buenos Aires. Šį kartą jis skraidina net 4 šunis pas naujuosius šeimininkus, bet paprastai keliauja su dviem. Per pastaruosius 5 metus verslininkas nė karto neišbuvo viename mieste daugiau nei savaitę. Jo maršrutai – dažnai tą pačią savaitę – apima keturis žemynus.

„Svajojau labai daug keliauti. Nemokamai. Dabar už mano keliones moka klientai, užsakantys šunų gabenimo paslaugą,“ – pasakoja Karlosas. Mėgstamuose miestuose, jei leidžia įtemptas grafikas, jis pasilieka dienai ar dviem – vienur apsiperka, kitur pasmaguriauja vietiniuose restoranuose. Jo kompanijoje, kurią valdo su partneriu, šiandien dirba 25 žmonės. „Gera komanda – svarbiausia, vienas nieko nepadarysi. Kaip atsirenku žmones? Stebiu juos įvairiose situacijose – veduosi žaisti futbolą, kviečiu į svečius, žiūriu, kaip jie elgiasi su savo vaikais. Svarbu, kad atitiktų vertybės, o profesijos subtilybių galima greitai išmokti.“

„Kur keliauji? Į Bankoką? Tuomet tavo skrydis – septintą,“ – sako Karlosas. Jis žino visų skrydžių iš Maskvos laikus, nes dažnai skraido su „Aeroflot“. Šios avialinijos siūlo geras sąlygas keliaujantiems su gyvūnais. Savo verslą pradėjęs nuo šunų veisimo, ilgainiui Karlosas ėmė ieškoti, kaip brangiau parduoti savo šuniukus į užsienį, netrukus atrado, kad šunų gabenimas – pelningas verslas. Pradžia buvo labai sunki. Kai atsirado pirmieji klientai, pasidarė lengviau, nes vieni klientai rekomenduodavo Karloso paslaugas kitiems. „Gali daryti verslą tik tuomet, kai tiki savimi ir pasitiki savo klientais, o jie pasitiki tavim.“

Karloso tėvas atlyžo, kai pamatė, kad sūnui puikiai sekasi ir jis uždirba kelis kartus daugiau pinigų, nei dirbdamas pagal specialybę. Karlosas nežada sustoti – po 5 metų jis norėtų turėti savo viešbutuką tropinėje saloje, tad jau nusižiūrėjo tinkamą sklypą. Jame taip pat pasistatys namą ir gyvens ten su žmona ir savo šunimis. Karlosas sutiko rusę psichologę Janą Maskvoje. Po trijų metų pora susituokė. Dėl dažnų kelionių subyrėjus pirmai santuokai verslininkas atrado sprendimą, kaip daugiau laiko praleisti su antrąja žmona – pora kartais gabena šunis kartu.

Maskvos oro uoste Karlosas pakviečia mane į „Verslo klubą“. Šiame klube jis visuomet laukia kito skrydžio – platininės avialinijų kortelės turėtojui ši paslauga nieko nekainuoja. Nieko nemoku ir aš, nes esu Karloso viešnia. „Pradžioje keliauti buvo labai sunku. Svarstydavau, ar pirkti burgerį už 10 dolerių oro uoste, ar pakentėti. Paradoksalu, bet kai praturtėjau, tai, ką anksčiau turėdavau pirkti už didelius pinigus, dabar gaunu numokamai.“ Po daugiau nei 7 metų šiame versle 10 000 JAV dolerių per mėnesį uždirbantis verslininkas vis dar „kaifuoja“ nuo savo darbo, su pasididžiavimu rodo man savo komandos, gabentų šunų nuotraukas.

„Turėkite svajonę ir nenuilsdami jos siekite, neklausykite, jei kas nors atkalbinėja jus nuo jūsų idėjos, stipri valia daro stebuklus,“ – tokiu patarimu Karlosas dalinasi su visais, kas nori sužinoti jo sėkmės paslaptį.

Comments

comments

lina_daniene_paskaita

Stoti į Vilniaus licėjų buvo didelė avantiūra

Sveikinu Lietuvos švietėjus su Tarptautine mokytojų diena!

Dalinuosi savo interviu prieš keletą metų išspausdintu Vilniaus licėjaus moksleivių leidinyje „Andai“. Esu labai dėkinga savo mokytojams už ypatingus mokykloje praleistus metus.

***

Kodėl atėjai į Licėjų? Juk buvo nauja mokykla…

Kai klasiokė parodė pusės delno dydžio Licėjaus skelbimą iškirptą iš laikraščio ir pasiūlė kartu nueiti laikyti stojamųjų egzaminų, iškart sutikau. Mūsų ankstesnėje mokykloje gerai mokytis buvo gėda ir man tai nepatiko, to užteko, kad apsispręsčiau.

Šiandien toks sprendimas tikriausiai nieko nenustebintų, tačiau 1991 m. tai buvo pati tikriausia avantiūra! Kai nešėme stojimo dokumentus Licėjus gyvavo vos metus, nieko jame nepažinojome, o pirmasis vizitas nuteikė ne itin drąsinančiai – „Šanchajaus“ rajonas, įtarūs anuomet pastate šeimininkavusių automechanikų ir siuvėjų žvilgsniai, keistas pastatas – bet masino stojamųjų egzaminų iššūkis ir tikėjimas, kad Licėjuje mokytis bus įdomu. Ar buvo verta? Be jokios abejonės! Tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.

Sakoma, kad kadais Licėjus buvo visiškai kitoks. Tad koks jis buvo pačioje pradžioje? Kokią Licėjaus ateitį matėte tuomet?

Licėjų kuria jo žmonės – mokiniai, mokytojai, vadovai – tad natūralu, jog su kiekviena karta jis vis kitoks. Mūsų laikais Licėjus buvo labai maža bendruomenė: mokslas truko 3 metus, tad buvo tik trys kursai. Pirmais metais visame Licėjuje buvo 5 klasės: keturios mūsų, fuksų, ir viena vyresniųjų klasė, tad gana gerai pažinojome vieni kitus. Po pirmųjų metų dalis mokinių išėjo, pagal pažymius buvome vėl perskirstyti. Daugeliui klasių performavimas nepatiko – buvo išdrąskyti ryšiai su draugais, kurie papuolė į kitas klases. Tai buvo dar viena priežastis daugiau bendrauti už klasės ribų.

Taip pat daug bendravome su jaunesniais mokytojais, kelios mokytojos buvo tapusios mūsų draugėmis, jos mėgdavo padiskutuoti su mokiniais įvairomis temomis, dalijosi gyvenimiška patirtimi. Per diskotekas turėdavo budėti keli mokytojai, tad prašydavome jų budėti ir iki išnaktų šnekučiuodavomės. Man tai vienas svarbiausių to meto prisiminimų, kuris suformavo liberalų, pagarba, o ne hierarchija grįstą požiūrį į žmonių santykius.

Ką beprotiškiausio esi iškrėtęs Licėjuje?

Atėjau į pamoką su skrybėle! Maniau, kad atrodau labai stilingai ir nenorėjau jos nusiimti. Dabar skamba juokingai, bet kai užpykusi praktikantė pamačiusi mane su ta skrybėle liepė išeiti iš klasės, tai kone tapo dienos įvykiu. Tuomet klasiokai puolė manęs ginti ir galiausiai iš klasės teko išeiti pačiai praktikantei…

Kokį pikčiausią pokštą esi iškrėtęs mokytojui(-ams)?

Nekrėčiau piktų pokštų mokytojams Licėjuje ar bent nepamenu, kad būčiau sąmoningai tai dariusi. Deja, taip pat nepamenu, kad būčiau nuėjusi pas kurį nors mokytoją, pasakiusi kaip jį gerbiu, kiek daug iš jo išmokau ir padėkojusi.

Mokytojai – tai didelės pagarbos verti žmonės, jų darbas – perduoti savo mokiniams ne vien žinias, o ir meilę mokomam dalykui, padėti jaunam bręstančiam žmogui priartėti prie gyvenimo pašaukimo, išmokti pasitikėti savimi ir kitais, sukurti savarankiško gyvenimo pagrindus.

Nepagarba, patyčios, smurtas – tai atviros, darnios bendruomenės piktžaizdės, kurių neturėtų toleruoti nei vienas jos narys. Tikiu, kad Licėjus yra tokia vieta, kur mokiniai ne tik nekrečia piktų pokštų mokytojams ar bendramoksliams, o ir moka pasakyti „ačiū“.

Ką mokykla tavyje išugdė?

Licėjus man padėjo suprasti, kad esu vertybė, kaip ir kiekvienas kitas žmogus ir kad būti balta varna – puiku, o dar geriau – kokia mėlyna su žaliais dryželiais ir oranžiniu snapu, nes esame įdomūs savo unikalumu.

Kaip manai, kokia apskritai yra mokyklos misija?

Mokyklos misija yra padaryti taip, kad išeitumėme iš jos turėdami daugiau klausimų nei tuomet, kai atėjome.

Puiku, jei mokykla gali padėti jaunam žmogui pasiruošti sėkmingam savarankiškam gyvenimui – geriau pažinti savo gebėjimus ir mokėti juos realizuoti kuriant vertę sau ir kitiems, domėtis pasaulio įvairove ir nuolat plėsti savo akiratį, išlaisvinti savo prigimtinį žingeidumą ir kūrybingumą, drąsiai svajoti ir įgyvendinti savo svajones, priimti iššūkius, formuoti kritinį, atvirą mąstymą, kurti harmoningus, pagarba grįstus santykius su kitais žmonėmis, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, išmokti griauti nematomas, bet labai galingas ir sunkiai įveikiamas vidines užkardas, kurių kiekvienas sau prisistatome kelyje į sėkmę. Jei tiki savo sėkme, visada lengviau įgysi ir reikiamų žinių.

Sklando gandai, kad pirmosios laidos yra pačios tvirčiausios ir daugiausiai išsaugojusios bendravimo tarp bendramokslių. Tai mitas ar tiesa? Ir kaip manai, kodėl taip yra?

Kiekvienos klasės istorija susiklostė skirtingai: vieni draugauja iki šiol, kitų ryšiai nutrūko. Mūsų klasė tarpusavyje beveik nebendrauja. Po mokyklos baigimo buvome susitikę kartą ar du. Baigę Licėjų panirome į mokslus universitetuose, ten atradome naujų veiklų ir draugų, keitėsi interesai. Niekada nesigailėjau, kad taip nutiko. Buvo išties smagu mokytis kartu ir tuos laikus malonu prisiminti, o tai – svarbiausia.

Daug diskutuojama apie apie tai, kokie lietuviai liūdni ir nepatenkinti, prapradę vertybes ir pozityvumą. Ką tu apie tai manai ir ką yra svarbu puoselėti lietuviui?

Kartą perskaičiau istoriją apie seną indėną, kuris aiškino savo anūkui, kad už kiekvieno iš mūsų nuolat tupi du vilkai. Vienoje pusėje tupi vilkas, kuris atstovauja gerus dalykus mūsų gyvenime – džiaugsmą, laimę, meilę; kitoje – vilkas, kuris atstovauja blogus dalykus – neapykantą, pavydą, baimę. „Seneli, kaip žinoti, kuris iš jų gali mane labiau paveikti?“ – paklausė anūkas. „Tas, kurį daugiau šersi,“ – atsakė senelis. Tad manau, lietuviui, kaip ir indėnui, svarbu teisingai pasirinkti, kurį vilką jis nori šerti.

Liūdni ir nepatenkinti lietuviai yra todėl, kad mano, jog piktąjį vilką jų pašonėje nuolat šeria nesupratingi tėvai ir blogi mokytojai, vėliau prie jų prisijungia korumpuoti valdžios atstovai, kompetencijos stokojantys viršininkai, nedori konkurentai ir žiežulos anytos. O jie nieko negali pakeisti, nes nuo jų niekas nepriklauso… Šiurpus sapnas. Tad lietuviui dar svarbu mažiau sapnuoti, o daugiau dirbti, pageidautina kūrybinį darbą, sako, pasaulis jau įžengė į idėjų visuomenės amžių.

Kokios apskritai vertybės gyvenime svarbiausios?

Gyvenime svarbu sugebėti būti savimi ir ir jaustis laimingam: gerbti save, patikti sau, tikėti savo galimybėmis ir sėkme, mėgautis savo darbu, didžiuotis savo šalimi, šeima ir draugais, nes laimingi žmonės kuria laimingą visuomenę – jie neiško kaltų, o drąsiai kuria savo ateitį patys.

Ką palinkėtum moksleiviams, mokytojams ir Licėjui?

Antropologė Margaret Mead yra pasakiusi: „Niekada neabejokite, kad nedidelė rūpestingų, pasišventusių žmonių grupė gali pakeisti pasaulį. Iš tiesų tai vienintelis būdas kaip tai nutinka.“ Linkiu, kad tai nutiktų Licėjuje. Nuolatos.

Comments

comments

virselis2

Pokalbiai, kurie įkvepia veikti

Ar gyveni pilnavertį gyvenimą išnaudodamas savo potencialą, ar kažkur giliai kirba klausimas – o kas toliau? Jei tai, kas vyko praeityje, buvo pasiruošimas tam, kas tavęs laukia ateityje, kur šis kelias tave veda?

Kiekvienas puoselėjame svajones apie didesnes profesinės saviraiškos galimybes, naujus iššūkius ar nuosavą verslą. Tereikia postūmio – žinių ir palaikymo – ir mes jau lekiam sėkmės keliu!

Prisimink pokalbius su draugais, kolegomis, šeimos nariais. Apie ką kalbatės? Ar dažnai aptariate tokius klausimus:

  • kas tave  gyvenime veža?
  • ką tau patinka ir sekasi daryti ir ką turi nuveikti, kad tokia veikla galėtum užsiimti dažniau arba… visada?
  • kokių žinių ir patirties norėtum įgyti, kad galėtum tobulėti ir siekti savo tikslų?
  • su kokiais žmonėmis nori susipažinti, kad šie suteiktų tau žinių ar atvertų naujas galimybes?
  • ką svajoji patirti, sukurti, pamatyti?
  • ką nori nuveikti gyvenime?
  • kaip pradėti savo verslą arba pereiti į nauj lygmenį esamoje veikloje?

Įsivaizduok, kaip gali pasikeisti tavo gyvenimas, jei skirsi laiko pokalbiams šiomis temomis? Norėtum būti tokių pokalbių dalyviu? Registruokis į artimiausią „Svajonių dirbtuvų“ seminarą:

„Svajonių dirbtuvų“ seminarai Vilniuje padeda apgalvoti tai, kas tau svarbu, ir atrasti naujas galimybes profesiniame kelyje. Nusiteik netikėtiems atradimams, kurie pastūmės naujiems drąsiems žingsniams ir suteiks energijos, ramybės ir aiškumo.

Comments

comments

Penktokų „lygio“ klausimai

Prieš kelias dienas „Green School“ tėvų susirinkime penktokų mokytojas ima pasakoti kokias temas nagrinės metų pradžioje ir man žandikaulis atvipsta. „Pirmą mėnesį su vaikais kalbėsime apie savęs suvokimą, asmeninį identitetą, talentus, gebėjimus, vertybes, panašumus ir skirtumus tarp žmonių, o dacollage_identitylykines temas įpinsime į šią pagrindinę temą,“ sako jis ir mosteli ranka į klausimus iškabintus klasėje. O aš puolu viską fotografuoti.
Gal ir mums, suaugusiems, nepakenktų grįžti į mokslo suolą šį rudenį ir paieškoti atsakymų į šiuos klausimus?

Comments

comments

DSC09710

Laiko spąstuose nuo 8 iki 5?

Iš esmės man patinka komanda ir organizacija, kurioje dirbu, mėgstu tai, ką darau, darbe realizuoju save, bet… nekenčiu dirbti nuo 8 iki 5!

Ar bent kartą pagavote save taip mąstant? Ar girdėjote taip kalbant savo kolegas ar pavaldinius?

Esame vyturiai arba pelėdos, be darbo turime kitų įsipareigojimų gyvenime (šeima, pagyvenusių artimųjų priežiūra, augintiniai ir pan.), skiriasi mūsų gyvenimo būdas (vieni sportuoja ar medituoja, kiti keliauja, naktinėja ar mėgsta numigti po pietų), o svarbiausia – skirtingai kuriame vertę ir geriausių rezultatų pasiekiame ne tik darbo valandomis ir ne tik sėdėdami biure.

Ar pastebėjote, kad kartais vieną dieną padirbėję iš namų, padarote per savaites susikaupusius darbus? O gal dieną praleidę ne biure, o pietaudami ir gerdami kavą su jums svarbiais klientais ar partneriais, pasiekiate esminių susitarimų ar užsitikrinate užsakymų mėnesiams į priekį? Gal padirbėję iki išnaktų, neblaškomi aplink zujančių kolegų ir skambančių telefonų, pagaliau išsprendžiate seniai varginusią problemą ar parengiate plėtros strategiją? Deja, kitą dieną 8:00 val. vėl turite būti biure…

Manote, kad vienintelis būdas ištrūkti iš šio užburto rato – keisti darbą ar išeiti dirbti sau? Nebūtinai. O jei ir taip, kaip naujame darbe apsisaugosite nuo tų pačių ar naujų bėdų?

Kad pasiektume norimų rezultatų, pradžiai turime nustoti daryti viską ir būti viskuo. Universalus biuro karys neegzistuoja: vienus dalykus darome puikiai, bet kitose srityse galime būti kone beviltiški. Darydami visko po truputį ir paskendę nesibaigiančiuose darbuose nebeturime laiko tam, kas svarbiausia. Prarandame energiją ir motyvaciją, nes nejaučiame pasitenkinimo darbu, o vadovai ir kolegos ima vis mažiau mumis pasitikėti. Tad pokalbį dėl lankstaus darbo grafiko atidedame geresniems laikams ir paskęstame viršvalandžiuose.

Tik supratę, ką gebame geriausiai, ir sutelkę visas jėgas į savo natūralų vertės kūrimo būdą – derėtis, analizuoti, kurti sistemas, parduoti, įkvėpti –  būsime vertinami ne pagal biure praleistas valandas, o pagal sukuriamą vertę. Tai leis labiau mėgautis darbu, pasiekti geresnį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą ir gauti geresnį finansinį atlygį.

Comments

comments