Mūsų talentai yra tai, ką darome natūraliai, negalvodami, todėl nesąmoningai šia veikla siekiame užsiimti kuo daugiau: vieni “kaifuoja” kurdami naujas idėjas ar dirbdami su komanda, kiti – kai gauna progą pasiderėti, sukurti naują sistemą ar sutvarkyti neefektyvius procesus.
Deja, neretai manome, kad tai, ką galime atlikti be pastangų, yra nereikšminga. Nuo vaikystės gauname pylos už savo stiprybes, kai jos ima lietis per kraštus, tad nenuostabu, jog ilgainiui imame jas matyti kaip trūkumus. Taip “komunikabilus” tampa “plepiu”, “kūrybingas” – “kosmonautu”, “analizuojantis” – “neryžtingu” ir t.t. Nuvertinę savo stiprybes siekiame tobulinti silpnąsias puses, pvz., intravertai mano, kad turi mokytis viešojo kalbėjimo, o ekstravertai svajoja būti labiau organizuoti ir sistemiški.
Net ir žinodami savo stiprybes, jas nuvertiname. Manome, kad kitų stiprybės yra labiau vertinamos ir leidžia jiems pasiekti daugiau.
Taip elgtis yra labai pavojinga – susitelkę į silpnybių tobulinimą turime įdėti daugiau pastangų, kad pasiektume gerų rezultatų, o lygindami save su tais, kuriems šie talentai įgimti, jaučiamės įsitempę, nusivylę, krenta ne tik mūsų pačių pasitikėjimas savimi, o ir aplinkinių pasitikėjimas mumis.
Norite patirti daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo darbe? Pamilkite ir puoselėkite savo talentus! Užduokite sau šiuos klausimus:
– Kas man iš prigimties puikiai sekasi? Ką darau lengvai, negalvodamas, be ypatingo pasirengimo?
– Ko paprastai manęs prašo kiti žmonės? Dėl ko sulaukiu daugiausiai teigiamų įvertinimų?
– Ar būtent šiuos dalykus darau didžiąją dalį savo darbo dienos? Ką galiu pakeisti, kad nuo šiol ir visada siekdamas tikslų kuo daugiau pritaikyčiau savo talentus?