Mokslininkai uždarė penkias beždžiones narve. Narvo viduryje buvo pastatytos kopečios, o virš jų – pakabinta bananų kekė. Kiekvieną kartą kai kuri beždžionė lipdavo kopečiomis, kitas beždžiones mokslininkai apipildavo lediniu vandeniu.
Po kurio laiko vienai beždžionei pradėjus lipti į viršų, kitos nutraukdavo ją žemyn ir priludavo. Po kurio laiko nei viena beždžionė daugiau nedrįso lipti kopečiomis.
Tuomet mokslininkai pakeitė vieną beždžionę narve į naują. Naujoji beždžionė iškart puolė lipti kopečiomis. Kitos beždžionės nutraukė ją žemyn ir primušė. Po kelių tokių incidentų, naujoji beždžionė į viršų daugiau nebelipo, nors be mušimo nebuvo kitų akivaizdžių priežasčių to nedaryti.
Buvo pakeista dar viena beždžionė ir įvyko tas pats. Beje, pirmoji narve atsiradusi nauja beždžionė dalyvavo mušant naujokę. Tas pats nutiko įleidus trečią, ketvirtą ir penktą beždžiones.
Nors iš penkių narve esančių beždžionių nei vienai neteko patirti ledinio dušo, jos ir toliau neprileido kitų beždžionių prie kopečių.
Jei būtų buvę įmanoma paklausti šių beždžionių kodėl jos muša kiekvieną, kas bando lipti kopečiomis, tikėtina, kad atsakymas būtų buvęs toks: “Nežinau, tiesiog visuomet taip darome.”
Ar tai jums ką nors primena?
Ši klasikiniu pavyzdžiu tapusi istorija sukurta remiantis tikrais tyrimais atliktais 1967 m.. Jei įdomu, plačiau apie tyrimą skaitykite čia: http://bit.ly/1IoJi2L