Šunų gabenimas tapo pelningu tarptautiniu verslu

Šunų gabenimas tapo pelningu tarptautiniu verslu

„Mano tėvas labai supyko, kai ėmiausi šio verslo. Jis priekaištavo man, kad išlaikė mane, kol studijavau inžineriją ne tam, kad skraidinčiau šunis po visą pasaulį,“ – pasakoja lėktuve sutiktas 40-metis verslininkas iš Venesuelos, Karlosas. Skrendame iš Vilniaus į Maskvą, iš ten Karlosas skris į Madridą, po to į Buenos Aires. Šį kartą jis skraidina net 4 šunis pas naujuosius šeimininkus, bet paprastai keliauja su dviem. Per pastaruosius 5 metus verslininkas nė karto neišbuvo viename mieste daugiau nei savaitę. Jo maršrutai – dažnai tą pačią savaitę – apima keturis žemynus.

„Svajojau labai daug keliauti. Nemokamai. Dabar už mano keliones moka klientai, užsakantys šunų gabenimo paslaugą,“ – pasakoja Karlosas. Mėgstamuose miestuose, jei leidžia įtemptas grafikas, jis pasilieka dienai ar dviem – vienur apsiperka, kitur pasmaguriauja vietiniuose restoranuose. Jo kompanijoje, kurią valdo su partneriu, šiandien dirba 25 žmonės. „Gera komanda – svarbiausia, vienas nieko nepadarysi. Kaip atsirenku žmones? Stebiu juos įvairiose situacijose – veduosi žaisti futbolą, kviečiu į svečius, žiūriu, kaip jie elgiasi su savo vaikais. Svarbu, kad atitiktų vertybės, o profesijos subtilybių galima greitai išmokti.“

„Kur keliauji? Į Bankoką? Tuomet tavo skrydis – septintą,“ – sako Karlosas. Jis žino visų skrydžių iš Maskvos laikus, nes dažnai skraido su „Aeroflot“. Šios avialinijos siūlo geras sąlygas keliaujantiems su gyvūnais. Savo verslą pradėjęs nuo šunų veisimo, ilgainiui Karlosas ėmė ieškoti, kaip brangiau parduoti savo šuniukus į užsienį, netrukus atrado, kad šunų gabenimas – pelningas verslas. Pradžia buvo labai sunki. Kai atsirado pirmieji klientai, pasidarė lengviau, nes vieni klientai rekomenduodavo Karloso paslaugas kitiems. „Gali daryti verslą tik tuomet, kai tiki savimi ir pasitiki savo klientais, o jie pasitiki tavim.“

Karloso tėvas atlyžo, kai pamatė, kad sūnui puikiai sekasi ir jis uždirba kelis kartus daugiau pinigų, nei dirbdamas pagal specialybę. Karlosas nežada sustoti – po 5 metų jis norėtų turėti savo viešbutuką tropinėje saloje, tad jau nusižiūrėjo tinkamą sklypą. Jame taip pat pasistatys namą ir gyvens ten su žmona ir savo šunimis. Karlosas sutiko rusę psichologę Janą Maskvoje. Po trijų metų pora susituokė. Dėl dažnų kelionių subyrėjus pirmai santuokai verslininkas atrado sprendimą, kaip daugiau laiko praleisti su antrąja žmona – pora kartais gabena šunis kartu.

Maskvos oro uoste Karlosas pakviečia mane į „Verslo klubą“. Šiame klube jis visuomet laukia kito skrydžio – platininės avialinijų kortelės turėtojui ši paslauga nieko nekainuoja. Nieko nemoku ir aš, nes esu Karloso viešnia. „Pradžioje keliauti buvo labai sunku. Svarstydavau, ar pirkti burgerį už 10 dolerių oro uoste, ar pakentėti. Paradoksalu, bet kai praturtėjau, tai, ką anksčiau turėdavau pirkti už didelius pinigus, dabar gaunu numokamai.“ Po daugiau nei 7 metų šiame versle 10 000 JAV dolerių per mėnesį uždirbantis verslininkas vis dar „kaifuoja“ nuo savo darbo, su pasididžiavimu rodo man savo komandos, gabentų šunų nuotraukas.

„Turėkite svajonę ir nenuilsdami jos siekite, neklausykite, jei kas nors atkalbinėja jus nuo jūsų idėjos, stipri valia daro stebuklus,“ – tokiu patarimu Karlosas dalinasi su visais, kas nori sužinoti jo sėkmės paslaptį.

Informuojame, kad svetainėje yra naudojami slapukai, kad tinkamai individualizuoti turinį. Spausdami „Sutinku“ Jūs sutinkate su slapukų įrašymu. Naršydami toliau Jūs sutinkate su svetainės Slapukų politika